gyvenimo menas

Nesu tikintis, tačiau pritariu religingiems žmonėms sakantiems, kad gyvenimas yra dovana. Kad tai yra nesibaigiančios atostogos, kurių negalima švaistyti. Tačiau ne Dievas suteikė man šią dovaną, o tėvai, kurie man davė maždaug 70 metų, per kuriuos galiu patirti visus pasaulio džiaugsmus, mėgautis gyvenimu, pažinti ir suprasti visatos paslaptis, susikurti tokį gyvenimą, kokio noriu, bei praturtinti aplinkinių gyvenimus.

Ir prieš kelis metus, pagaliau tai supratau. Aš švaisčiau šią savo dovaną.

Supratau, kiek daug galimybių man suteikia gyvenimas, tačiau aš daugumą savo paauglystės laikotarpio praleidau žaisdamas kompiuterinius žaidimus ir masturbuodamasis. Mokindamasis ir studijuodamas, galėjau pažindintis su šauniais žmonėmis ir gražiomis merginomis, tačiau vietoje to, kad tobulėčiau, megzčiau ryšius ir išdykaučiau su merginomis, buvau depresuotas nevykėlis. Nevykėlis, kuris praleisdavo dienas namuose, kaltindamas pasaulį dėl savo problemų.

Tai apgailėtina. Man buvo suteikta dovana, kurią aš švaisčiau. Nieko nevertinau ką turėjau. Pavyzdžiui – man pasisekė, kad gimiau su genais, dėl kurių esu aukštas. Žinau, kad dauguma vyrų padarytų bet ką, kad galėtų turėti mano ūgį, tačiau aš neišnaudodavau savo privalumų. Jau greičiau, savo pliusus paversdavau minusais. Todėl vietoje savo ūgio išnaudojimo, aš buvau susikūprinęs, perdžiūvęs skeletas, kuris tik dar labiau susigūždavo būdamas šalia bet kokios merginos.

Anksčiau turėjau draugą, kuriam bandžiau padėti santykių reikaluose. Tačiau jis mane nutraukė viduryje sakinio ir pabrėžė, kad aš esu už jį daug aukštesnis, išvaizdesnis ir panašiai. Trumpai tariant – žaidžiu žaidimą ant lengviausio lygio.

Taip, galbūt aš gavau kelias geresnes kortas, tačiau mano kelias tikrai nebuvo rožėmis klotas. Net jei gyvenimas tau neišdalina pačių geriausių kortų, tu vis tiek gali laimėti. Todėl jei esi žemas ar neturi kitų privalumų, stenkis kaip įmanoma geriau sužaisti su tau išdalintomis kortomis. Atrask pas save tokias kortas su kuriomis pasisektų. Bet svarbiausia – niekada nepasuok.

Visi turi neribotą skaičių galimybių, tačiau retas bent dalį jų išnaudoja. O aš jas švaisčiau kaip niekas kitas. Kiekvieno kūnas turi galimybę tapti tokiu, kokiu pats žmogus nori. Galėjau tapti raumeningu ir stipriu, galėjau kurti ir griauti, tačiau daug metų buvau alų siurbentis džiūsna.

  • Prekybos centrai pilni šviežių gėrybių iš viso pasaulio, tačiau aš kimšdavau greitą maistą.
  • Internetas ir bibliotekos yra pilnos informacijos ir žinių, surinktų iš pačių protingiausių pasaulio žmonių, tačiau aš praleidau savo geriausius metus žaisdamas counter-strike
  • Mokyklos ir universitetai yra pilni įdomių žmonių, bei dailių merginų, tačiau aš buvau per nedrąsus, kad galėčiau su tokiais žmonėmis bent pasišnekėti.

Aš buvau marionetė, vergas. Kiti už mane nuspręsdavo kaip turiu gyventi. Bet aš prabudau ir pamačiau, kad mano gyvenimas yra nieko vertas, o jei tai tęsiu, iššvaistysiu visą savo gyvenimą.

Tačiau aš atsisakiau gyventi tokį gyvenimą. Nusprendžiau, kad jau geriau gyvensiu 100% ir mirsiu jaunas, nei kad gyvensiu ilgą, tačiau nelaimingą paklusnaus vergo gyvenimą. Ar aš galėčiau gulėdamas mirties patale gailėtis, kad kažko nepadariau savo gyvenime? Gailėtis, kad iššvaisčiau jį? Atsisakau to.

  1. Sportuok ir gerai maitinkis. Tu gali turėti tokį kūną, kokio nori.
  2. Pasirūpink savo išvaizda, šukuosena.
  3. Skaityk, įgyk naudingas žinias. Kompiuteriai žaidimai ir masturbacija tik ypatingomis progomis.
  4. Susirask gerą darbą, o dar geriau – pats sukurk kažką savo. Kaip sakoma – “Jei tu neįgyvendinsi savo svajonių, kas nors tave pasamdys, kad įgyvendintum jo svajones.”
  5. Tapk ramesnis, mažiau emocionalus. Išvalyk savo protą ir mintis meditacijos pagalba. Taip pamatysi pasaulį tokį, koks jis iš tikrųjų yra. Suvok, kad vieną dieną mirsi.
  6. Pažink moteris, jų mąstymą. Suprask, kad nėra jokios vienintelės – yra begalė moterų su kuriomis gali sukurti nuostabius santykius.

Tie kurie mane pažinojo paauglystėje, negali patikėti kaip aš pasikeičiau. Aš irgi niekad nebūčiau patikėjęs, jei kas nors man būtų pasakęs, kokius tapsiu vos per kelis metus.

Visą tai prasidėjo, vos tik kai atradau moterų viliojimą. Aš buvau skaistus, nemokėjau bendrauti su žmonėmis, tačiau, kad ir kiek kartų suklupdavau, po truputį stūmiau save į priekį. Nepadariau viso to per porą mėnesių. Visuomet buvo du žingsniai į priekį, vienas atgal, tačiau supratau, kad be pralaimėjimų nebus pergalės.

Panašūs straipsniai, kurie tau gali būti naudingi: