Kaip pakabinau mergina

Ši istorija nutiko prieš kelis metus, bet ji man labai įsiminė ir daug iš jos pasimokiau.

Buvau dar visai neseniai pradėjęs kabinti merginas ir nors neturėjau daug praktikos tai darant, tačiau apie merginų viliojimą žinojau labai daug. O visas tas žinias man knietėjo ant ko nors išbandyti. Ši istorija apie tai, koks galingas dalykas yra merginų viliojimas ir kas gali nutikti neapdairiai juo naudojantis.

Užkalbinimas gatvėje

Vieną gražią pavasario popietę vaikštinėdamas pamačiau patrauklią merginą. Ji kažką fotografavo vienu iš tų brangių fotoaparatų. Neseniai buvau įveikęs užkalbinimo baimę versdamas save kalbinti merginas dienos metu. Todėl pamatęs galimybę pasipraktikuoti, nedvejojau. Atsliūkinau prie jos ir pasakiau:

„Labas, eidamas pamačiau tave ir pamaniau, kad esi labai simpatiška, todėl norėjau pasilabinti“

Ji pažiūrėjo į mane pasimetusi. Aš ištiesiau jai savo ranką „Aš X, o kuo tu vardu?“

Ilga pauzė „…Viltė“

„Malonu susipažinti, Vilte. Tai ką veiki tokią gražią dieną?“

„…Amm…Aš turiu vaikiną“

Tiesą sakant, pajaučiau palengvėjimą. Ji turi vaikiną, todėl ši pažintis niekur nenuves. Galiu atsipalaiduoti ir paeksperimentuoti, kol ji mane atstums.

„Ooo, kodėl tu taip kvailai pasielgei?“ – paklausiau.

Ji pirmą kartą nusišypsojo.

„Kaip? Susiradau vaikiną?“

„Ką fotografuoji?“

Atsakė, kad tai studijoms, baigiamajam darbui. Toliau šnekučiavomės. Ji paklausė ką aš čia veikiu.

„Tiesiog vaikštau ir kalbinu atsitiktines moteris. Žinai, kasdieninė rutina“

Ji nusijuokė, nors matėsi, jaučiasi nejaukiai. Pasakė:

„Na tuomet sėkmės kalbinant. Geros dienos“ bandydama baigti pokalbį. Aš laikydamas stiprų akių kontaktą pasakiau:

„Aš vistiek ketinu paprašyti tavo numerio“

Ji išsprogdino akis: „Kodėl?“

„Nes tu simpatiška ir aš noriu nusivesti tave į pasimatymą“

„Aš tau jau sakiau. Turiu vaikiną“

Paslaptingai nusišypsojau ir rėžiau:

„Su manim daug linksmiau nei su juo“

Paklausiau, ką veikia jos vaikinas ir paaiškėjo, kad jis gyvena Klaipėdoje.

„Tu rimtai? Jis ten, taip toli, o tu čia. Duok savo numerį ir mes linksmai pralesim laiką, apie kurį niekas nesužinos“

Tuo metu galvojau: nėra nei menkiausios galimybės, kad ji man duos numerį. Juk aš tik išsidirbinėjau ir bandžiau pasikelti nuotaiką, kad atstumtas jos, galėčiau eit užkalbint kitą merginą.

Ji pasakė „Aš čia būsiu tik dar dvi savaites, o tuomet išvažiuosiu vasarai į Klaipėdą“

“Nieko tokio, tai bus tik trumpas, aistringas romanas. Po to daugiau gyvenime manęs nematysi. Pamatysi, bus romantiška“

Panaudojau vieną iš savo triukų–paklausiau ar ji gali parodyt savo delną. Ji atsargiai ištiesė jį. Paėmiau, švelniai perbraukiau per delno linijas (lyg skaityčiau iš delno), nusišypsojau ir pasakiau „Puiku“.

Jos žandikaulis atvipo. Ji pasakė „Nežinau…nežinau ką turėčiau daryt“. Ji jau neatrodė nejaukiai. Ji atrodė išsigandusi.

Išsitraukiau telefoną „Duok savo numerį. Galėsi ignoruoti mane arba ne. Viskas priklausys nuo tavęs“. Ji padiktavo man savo numerį, kol aš vis dar laikiau jos ranką. Buvau įsitikinęs, kad ji tai padarė tik norėdama atsikratyti manęs.

Kvietimas susitikti

Praėjus porai dienų ruošiausi paskambinti kitai merginai dėl susitikimo, su kuria buvau susipažinęs tą pačią savaitę. Jaučiausi nenusiteikęs to daryti, todėl sugalvojau padaryti apšilimą ir pradžiai paskambinti Viltei. Šiek tiek nustebau, kai ji iš vis atsiliepė.

Pasišnekučiavom, paklausiau ar nori susitikti išgerti kavos.

„Gal. Jei susitiksim kaip draugai“

Susitarėm susitikti trečiadienį. Šnekėdama buvo labai abejinga, o taip merginos elgiasi nenorėdamos susitikti, bet tuo pačiu ir nenorėdamos atstumti. Todėl nusprendžiau panaudoti vieną neseniai išmoktą metodą (jį panaudojus būna aišku ar tu jei patinki ar ne – jokio viduriuko) ir pasakiau:

„Tik turi žinoti vieną dalyką, jei mes susitiksim, aš tave pabučiuosiu“

Tyla „…Kodėl tu taip sakai? Juk aš turiu vaikiną“

„Aš daug linksmesnis nei jis. Juk žinai. Galėsi neatsakyti į mano bučinį. Aš net nežinau ar tarp mūsų bus koks nors ryšys, bet jei bus, aš tave pabučiuosiu“

„…Gal tuomet geriau mums nesusitikti“

„Parašysiu trečiadienį. Mes susitiksim arba ne. Priklausys nuo tavęs“

„Jei mes susitiksim, tu tikrai bandysi mane pabučiuoti?“

„Bus matyt“

Padėjau ragelį. Buvau tikras, kad šįkart įvariau jai dar daugiau baimės ir ji niekuo gyvu daugiau nenorės turėti reikalų su manim. Bet koks skirtumas, tai buvo tik apšilimas.

Atvirumas tave išlaisvins

Tą vakarą, grįžęs namo atsiminiau, kad pusę dienos netikrinau telefono. Pažvelgęs į ekraną pamačiau–Viltė atsiuntė žinutę „Labas, turi planų šiam vakarui? Jei ne, gal nori susitikt? Atsibodo mokytis“

Aš suakmenėjau. Iki tol maniau, kad aš ją visiškai įbauginau. Tiesą sakant, aš ją ir norėjau įbauginti dėl atstūmimo terapijos. Net nesitikėjau iš jos sulaukti tokios žinutės. Jei tai nutiktų šiandien, pasielgčiau kitaip. Tačiau tuo metu, buvau kelias savaitęs nesimylėjęs. Neturėjau vidinės stiprybės pasielgti garbingai, o mano penis valdė mano protą. Nenumaniau, kad man teks to gailėtis.

Atrašiau jai ir susitikom prie universiteto. Vaikščiojom, atvirai kalbėjomės. Pasakiau, kad ji gali manęs klausti bet ko, o aš sakysiu tik tiesą. Ji manęs pradėjo klausinėti asmeninių dalykų, o aš nemelavau. Po galais, aš net papasakojau apie savo kabinimo taktikas ir tai ją sužavėjo.

Jau buvo 1 val. nakties, mes sėdėjome parke vienas prieš kitą. Ji paklausė:

„Nesuprantu ko tu tikiesi. Juk aš turiu vaikiną“

Aš paklausinėjau apie jį. Paaiškėjo, kad jos vaikinas yra mėgstantis ją kontroliuoti, gan žiauriai su ja besielgiantis mulkis. Draugystė su juo Viltei buvo kančia. Mano peniui tai buvo lyg patvirtinimas, jog turėtų ją paguosti. Mes kalbėjomės apie ateitį, svajones, baimes ir pnš.

„Pažiūrėk į mane“ pasakiau. Ji pažiūrėjo, sukrizeno ir vėl nusisuko.

„Ei, žiūrėk man į akis“ Mes ilgai laikėm akių kontaktą nieko nesakydami. Liepiau jai užsimerkti. Kai ji tai padarė, pabučiavau. Buvo nuostabu. Ji atsitraukė ir sukikeno:

„O, Dieve. Negaliu patikėti, kad aš tai darau su tavim“ pasakė, lyg būčiau koks uždraustas vaisius.

Ji mane pasikvietė pas save. Einant prisipažino, kad nėra nieko panašaus dariusi. Pasistengiau nuraminti:

„Atsipalaiduok, aš tavęs nieko neverčiu daryti. Jei nenori, viskas gerai, man tiesiog patinka su tavim leisti laiką“

Ji tiesiog lydėsi girdėdama tokius žodžius. Mes nuėjom pas ją. Ta naktis buvo nepakartojama.

Meilė?

Mes vėl susitikome po kelių dienų. Surengėm pikniką, vėliau nuėjom pas mane ir žiūrėjom visokias nesąmones youtubėje. Pradėjom glamonėtis, kol galiausiai likom be drabužių. Užsidėjau sargį ir jau buvau įeinąs į ją, kai ji tai pasakė.

Aš suakmenėjau. Laikas tarsi sulėtėjo. Bandžiau apsimesti, kad nieko negirdėjau, tačiau ji mane sustabdė, pažvelgė į akis ir pakartojo tai.

„Aš tave myliu“

Jau prieš kelias dienas buvau pradėjęs jausti, kad aš jai labai patinku, bet to išgirsti nebuvau pasirengęs.

Tuo momentu, man nušvito protas: ji nėra tik kažkoks suknistas apšilimas, praktika, prizas ar kita panaši nesąmonė. Ji yra gyva būtybė. Žmogus. Savo jausmuose pasimetęs žmogus. Persistengiau naudodamas viliojimo technikas ir dabar turėsiu ištaisyti to pasekmes.

Mes ilgai kalbėjomės. Paaiškinau, kad dabar mano gyvenime yra toks laikotarpis, kai ilgalaikiai santykiai neįmanomi. Ji pasakė vertinanti mano nuoširdumą. Pasakojo apie savo santykius su vaikinais, o aš daviau nemažai patarimų. Po kelių dienų ji išvažiavo į Klaipėdą. Tą vasarą mes dar kelis kartus susirašinėjom ir paskutinis dalykas, kurį girdėjau, tai kad ji metė savo mulkį vaikiną ir bando pradėti naują gyvenimą.

Panašūs straipsniai, kurie tau gali būti naudingi: