helovyno nuotykisTai nutiko prieš kelis metus, tačiau per per pastarąsias dienas vėl atsiminiau tą istoriją, nes ji mane labai pakeitė.

Niekad nemėgau kapų lankymo, bet tądien, (buvo diena prieš helovyną, nes per pačias Vėlines tiesiog būna per daug žmonių) su motina važiavom tvarkyti kapų. Važiuojant, visą kelią aiškinau mamai, kad nėra tikslo tvarkyti kapų, pirkti gėles ir panašiai gaišti laiką, nes vis tiek tie mirę ir jiems tai nerūpi.

Kai jau baigiau tvarkyti, pažiūrėjau į visus aplinkui esančius kapus ir netikėtai supratau tai, apie ką ankščiau niekad nepagalvodavau – vieną dieną aš irgi gulėsiu po žeme, kaip visi šitie žmonės. Jei labai pasiseks, mane irgi lankys kartą į metus vaikai ar anūkai. Pasijutau nuostabiai, nors tuo metu dar nežinojau dėl ko. Jau net nenorėjau išvažiuoti iš kapinių.

Išvažinėjant įvyko dar vienas keistas dalykas. Kažkodėl neveikė abu mūsų mašinos žibintai, nors praeitą dieną vienas veikė. Teko važiuot tik su gabaritinėmis lempomis. Taigi, važiavom vingiuotu pamiškės keliu nieko nematydami… Buvo be galo baisu važiuot visiškoje tamsoje, atrodė, kad bet kuriuo metu motina gali nepastebėt posūkio ir nuvažiuoti nuo kelio į medį. Tuo metu vėl supratau, koks gyvenimas trapus ir trumpas gali būti. Supratau, kad turiu vertinti kiekvieną akimirką.

Tuomet atsiminiau Steve Jobs kalbą, kurioje jis sakė, jog žinojimas, kad mirs, buvo geriausias dalykas jo gyvenime. Ankščiau niekaip nesupratau ką jis tuo norėjo pasakyti, bet tądien man buvo viskas aišku.

kaip pakabinti mergina

 

Helovynas. Metas į miestą

Kitą vakarą, per helovyną, su draugu ėjom per barus, kol galiausiai apsistojom savo mėgstamiausiam pub’e. Sutikom keletą pažįstamų. Vyko šokiai. Aš, nors ir nemėgstantis, bei nemokantis šokti, atsiminiau vakarykštį nušvitimą. Visiškai atsipalaidavau ir mėgavausi stripinėjimu su draugais. Jau seniai taip man nerūpėjo ką kiti apie mane pagalvos.

Bešokant kažkokia merginą iš nugaros paėmė mane už rankos ir prisitraukė prie savęs. Aš net pasimečiau. Šiek tiek pašokom, persimetėm keliais žodeliais ir nors ji buvo visai simpatiška, tačiau nebuvo mano skonio, todėl pasakiau, kad einu pas draugus. Su jais būnant pamačiau nepažįstamą merginą šokančia su draugu ar vaikinu. Ta mergina man užėmė kvapą. Ji buvo neapsakomai graži, visa ta energija sklindanti iš jos… Ji atrodė TOBULA.

Jei tai būtų įvykę prieš tą nušvitimą, galbūt būčiau pasielgęs visai kitaip. Tačiau jau buvau save įtikinęs, kad gyvenimas per trumpas gailėtis dėl to ko nepadariau.

Po kelių minučių pamačiau ją tolumoje, kažko ieškančią savo striukėje. Nedvejojau. Nors ji jau nueidinėjo, aš ją sustabdžiau ir paklausiau kas ji tokia (ji buvo kažkaip įdomiai apsirengus). Ji pasakė, kad spėčiau. Neatspėjau. Ji nusišypsojo ir pasakė, kad yra burtininkė. Ji ėjo pas savo sesę, o aš ėjau kartu tikėdamasis pašokti su ja. Kai nuėjom, paaiškėjo, kad aš pažįstu jos sesę (kažkada, nors ji ir nebuvo mano skonio, norėdamas įveikti užkalbinimo baimę, kalbėjausi su ja ir vis sutikdavau kokiam nors bare).

Paklausiau burtininkės “Iš kur pažįsti savo sesę?” Ji nusijuokė ir pasakė “Tu fainas!”. Mes šokom trise, tačiau neužilgo burtininkė kažkur nuėjo, o aš likau su jos sese. Ji man pasakė kažką panašaus į “Tavo akys dega gyvenimu. Tu visai kitas žmogus nei paskutinį kartą tave mačiau”. Aš supratau dėl ko, bet visai nenorėjau minėti kapinių ar kažko panašaus. Ji žiūrėjo į mane, kaip ankščiau nebuvo žiūrėjus. Glaustėsi prie manęs, matėsi, jog nori, kad aš ją pabučiuočiau. Mačiau, kaip burtininkė jau šoko vėl su savo draugu. Nenorėdamas netikėtų įvykių su jos sese, pasakiau, kad turiu eiti pas savo draugus.

Sėdint su draugais, atėjo burtininkė, paėmė mane už rankos ir pasiūlė eiti su ja. Draugai negalėjo patikėti, kad tokia gražuolė gali mane kviesti. Šiek tiek pašokom, tuomet prisėdom prie tuščio staliuko. Trumpai pasipasakojom ką veikiam gyvenime, bet aš negalėjau tvardytis ir ją pabučiavau. Maniau ji mane atstums, bet bučinys truko kokią 10 sekundžių. Jaudinausi, todėl jis nebuvo labai vykęs.

Pub’as jau užsidarinėjo, todėl pasakiau jai, kad eisim į barą, kuris ilgiau dirba. Eidamas pasiimti striukės, pamačiau burtininkės sesę. Ji sėdėjo viena, liūdna, paraudusiomis akimis. Tik vėliau supratau, kad galbūt ji verkė ar bent jau labai nuliūdo, kai intymiai bešokant su ja, palikau ją vieną. 

Einant iš pub’o pamačiau burtininkę. Ji sėdėjo ant to savo draugo kelių. NEGALĖJAU TUO PATIKĖTI. Tiesiog išėjom su draugais ir patraukėm namo. Galbūt ji dar ėjo į tą barą, bet manęs nerado. Man nesvarbu. Man svarbu tik tai, kad aš su ja susipažinau ir išsiaiškinau kokia ji. Ne kaip ankščiau – neužkalbinęs man patinkančios merginos grįždavau namo ir galvodavau – kodėl to nepadariau? Ji atrodė tokia tobula, tokia nuostabi, gal ji turėjo būti mano gyvenimo meilė? Šįkart nereikėjo taip galvot.

Nuo to karto, daug mažiau idealizuoju merginas ir net pamatęs pačią nuostabiausią merginą, iš kart galvoju – hm, įdomu kokie jos trūkumai?

Panašūs straipsniai, kurie tau gali būti naudingi: